nerėminti ir gal
plonai bedvasiai
lyg trintuku paglostyti lape
vėlyvi skrydžiai užsitęsę
mojavosi kitam krante

ir kai paėmę ryšulėlį
išmėtysim akmenukus
pasek
kur genama diena išlieja
vėlyvus ryto artumus

rekursija kalnai ir vyšnios
aukštais antitezių kulnais
prakaukši arbata išslysta
ir liejas palaida veidais


o zylės tupi, ranką kelia
ir cypsi kaip žmogaus balsu
žali šalikelės medeliai
prasikala pagaliuku