***
tave sapnuoju audrai šėlstant, žaibuojant taip arti jaučiu
užliek bedugnes degant miestams po oda tūkstantį naktų
nuplauk sapnus rasa nuo odos, priglausk troškimų apgulty
bučiuok, vaivorykštėms ryškėjant, kai žėri saulė vandeny
atimk laukimą, siaučiant gaisrui, nunuodyk troškuliu audrų
kai ratilais po lūpom skleidžias, šviesa svaiginančių spalvų
per malonumų labirintus, per sūkurius ugnies lašų ---
tavęs jau ieškau degant miestams - toliau nei tūkstantis naktų
***
teide
2010-05-26 23:28:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-29 14:38:56
Labai labai.Paimsiu.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-05-29 00:10:51
patrauklus, veržlus tekstas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-05-27 15:52:23
Aistringas jausmų proveržis. Randama vaizdingų detalių potyriams apibūdinti.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-05-27 09:50:33
Nežinau kodėl, bet kažkas pagauna ir įtraukia ...bedugnėn...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-27 06:59:19
o man patiko.
bet kuriuo atveju tai- pirmiausia - vidinis impulsas, o tik vėliau estetinis ir poetinis tvarkos siekimas. jei žmonės kurtų tik tobulus darbus, nebūtų kaip iš jų pasimokyti.
o šis darbas geras jau vien savo ekspresija :) jaip ir jauti atūžiant audras ir tikrai nori nusinuodyti jų troškuliu.
tik nesustokit ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-26 23:50:33
Maždaug tą patį vakarais ir aš kartoju - jei tai galiu parašyti ir aš, patikėkit, tai nėra gerai. Juk čia tokios aukštos frazės, tokios pakylėtos, kad ak, kaip gražu, ak, kaip nesubtilu. Visą šią aistrą išreikškite be žodžių audros, šėlsta, žaibai, troškimai, bučiuok, vaivorykštės, gaisras, nunuodymas, troškulys, ugnis... Ir jei tą patį jausmą sugebėsite išreikšti visiškai kitais žodžiais, tai jau bus tikrai aukštas lygis! Linkiu!