Norėčiau kartais aš
Ištirpti lietuje,
Paklyst rūke,
Virš debesų pakilti...
Kad nematytų niekas
Niekada akimirkų,
Kai mano meilė miršta.
Norėčiau kartais aš
Paskęsti lietuje.
Taip numalšinti troškulį
Minties ir kūno.
Norėčiau lietumi
Palaistyt meilę,
Kad ir vėl pražystų širdyje...
Norėčiau kartais,
Nors gerai žinau,
Kad taip nebūna!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-05-29 00:05:30
Virs->virš.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-05-27 10:03:33
O gal tą norą galima išreikšti ne per vienodas struktūras? Būtų žingsnis tobulesnės raiškos link.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-26 21:11:33
Būna, būna - užtikrinu. Va, manęs paprašė ištirpint ir po to ištirpo... ;)
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-26 17:00:17
būna, oi kaip būna- išties galima ir paklysti ir ištirpti ir pražysti. Sėkmės!
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-26 11:37:26
Panašūs norai ir man kyla, net gana dažnai...O gal vis dėlto taip būna?
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-26 11:35:47
kodėl..aš tikiu, kad būna stebuklų :)...gražu...nors kaip sako Irtia Asmat: teks emocijas į sąsiuvinuką uždaryti :)( ir man )
Anonimas
Sukurta: 2010-05-26 10:57:24
Nerimuokit manyje-lietuje-rūke-širdyje.
Jei rašote eilėraščio forma, tai ir stenkitės, kad tai būtų panašu į eilėraštį. Dabar dienoraštis eilutėmis. Nieko naujo, nieko originalaus, meninės kalbos nėra... Įsirašykit šį darbą į dienoraščio sąsiuvinuką ir saugokit. Kitiems nerodykit.