pardaviau valią

pardaviau savo  valią.
ne velniui pardaviau, o menui.
į plačiai atgniaužtas rankas įdaviau visą.

menas per kraštus veržiasi, garais rūksta -
valios nebėra.

o rytoj - padėk Dieve
ir laikyk kumščius
po stalu -
už mane
Enėjo duktė

2010-05-25 23:55:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-10-04 00:59:40

Gali vadinti įrašą menku, bet man visai nemenkai patiko!

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-05-27 11:28:19

Man atrodo, Irtia, Tu jau ateini komentuoti iš anksto ciniškai nusiteikusi :D Šiaip čia tik menkas dienoraštinis įrašas, tad nereikia ieškoti kažkokių genialių idėjų.

Anonimas

Sukurta: 2010-05-26 23:42:37

Per kokius kraštus menas veržiasi? Kur jis patalpintas? Juk ką tik į jo rankas buvo įduota valia. Kažkokie neaiškumai.
O šiaip įdomus bandymas. Išeitų ir visai patrauklus eilius, tik meninės kalbos reikėtų...

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-05-26 17:03:09

menui parduoti valią- kilnu ir taip tyra, nors ir rūksta garais..., nors ir nenudirbti darbai, juk kaip malonu rūpintis būtimi, o ne buitimi...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-26 00:04:52

Kaip dažnai aš tą valią irgi parduodu :( Juk mes žmonės, mes nuodėmingi. O gyvenimas tik vienas...