Prakeikta ir apspjaudyta
Klaupiasi ir meldžia atleidimo,
Užpjudyta ir atstumta
Klaupiasi ir meldžia atleidimo.
Nepardaviau jūsų, neišmainiau,
Tik norėjau tikėti, tik norėjau mylėti
Gyvenimą aistringai ir nuoširdžiai.
Ugnis sudegino širdį,
Neapykanta užnuodijo sielą
Ir bėgau per lūžtantį ledą,
Ir skubėjau skenduolių taku
Į savąjį kelią, į savąją kančią.
Išduota ir pažeminta
Klaupiasi ir meldžia atleidimo,
Vieniša ir paniekinta
Klaupiasi ir meldžia atleidimo.
Atleiskim jai, broliai...
Laima
2010-05-23 18:03:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-05-23 22:13:52
Manau, jei atleista jau.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-23 21:50:05
Manau, tai ir yra besikartojanti malda...
Tik broliai vargu ar atleis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-23 19:57:27
Skamba lyg malda. Netgi, sakyčiau, primena bažnytines maldas. Tai nėra blogai, tik labai savotiška.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-23 19:15:21
Per daug skambių žodžių, prasmė nutuštėja, per daug patetiška. Bandymas kalbėti apie tą patį tais pačiais žodžiais. Daugiau skaitykite ir viskas bus gerai;-)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-23 18:36:53
Gerai, broliai, atleidžiam.