Santrauka:
Aplankius senamiesčio parodas, dėl traumos nebegali juoktis. O žaliuzės leidžiasi 17.56
Uždarius riestainių parduotuvėles,
Suvarčius troleibuso numerius,
Devintu į pradžią sugrįžti –
Gyvenimą pradėkime šeštą.
Perėjų prekystalius
Vakarais nuvalai saulės šluostėm,
Nepasilieki trupinio dienos
Balandžio, apsirijusio taika,
Rytdienai.
Tiltų turėklai, Tau rodos,
Iš senio raudonų degtukų montuoti
Išmaitins žuvis, vandens atsisakiusias –
Girdėjai, sakė kaimynas,
Tavo žingsniai ugniniai.
Dienos žibintai Tau sugadina ūpą,
O naktį žingsnius teplioja,
Taip, Tu duoklę prisikabinęs
Rytais sapnuoji tūkstantį
Drugių akių, Tave išardančių.
Kai akmenį dangus paskandina,
O liurbiai pupomis karias,
Paskelbi pasniką auksui –
Gyvenimą baikime šeštą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-22 20:55:12
labai puikiai laukimas paredagavo !
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-03-22 20:24:23
supratau ,tik ilgai paskaitęs ką čia taip mandriai priraizgei,,,tad klausykit----INTERPRETUOJU:))
Uždarius riestainių parduotuvėlę,
suvarčius troleibuso numerius,
devintu į pradžią grįžti-
gyvenimą pradedi šeštą...
perėjų prekystalius
vakarais nuvalai saulės šluostėm
nepasilieki nei trupinio dienos,
balandžius lesini rytojum .
Vitrinų turėklai atrodo
iš senio raudonų degtukų montuoti
maitinantys žuvį, vandens atsisakiusią-
girdėjai, apšnekant, kad tavo žingsniai ugniniai,
dienos žibintais gadinantys ūpą,
O naktimi žvilgsnius tepliojantys.
Taip, tu duoklę prisikabinusi rytais
sapnuoji tūkstantį žuvų
akimis tave išardančių...
Jautiesi akmeniu, dangaus prispaustu,
kai liurbiai pupomis karstosi
skelbi pasniko įžadus-
gyvenimą baigdama šeštą...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-03-22 19:37:03
vaizdus gyvenimo (šeštojo...) akimirkų koliažas...
:-)