***

Paprašiau klevą, kad apsaugotų mane nuo gyvenimo klaidų.

Gerasis klevas apgaubė savo šakų skėčiu ir paslėpė mane
nuo kaitros, darganos ir vėjų...

Nusibodo pavėsyje tūnoti.

Eisiu į gyveni audras savo klaidų pasitikti, kad turėčiau
iš ko mokytis...
atkaklioji

2010-05-20 13:47:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-05-21 10:29:04

PRotingiau būtų mokytis iš svetimų klaidų, bet tai pavyksta retam. Taigi sėkmės

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-05-21 09:44:57

Būtum apraizgyta saugiai...Bet amžiams nuobodybėje.
Gerai,kad pajutai sparnus.Gal reikėjo trumpam pasislėpti?..

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2010-05-20 23:37:35

Kas tiesa, tas tiesa. Visai patiko, ypač pabaiga.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-20 20:07:02

Turbūt paskutinėj eilutėj to "gyveni" nereikia?

Gyvenimas sąvaja patirtimi...... ;)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-05-20 15:26:53

sėkmės...:)...aš tai jau bevelyčiau klevo prašyt :)...įdomiai

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-05-20 14:53:44

Ach, tas gyvenimas ir polėkio troškimas- juk negalime ilgai ramiai gyventi- vis reikia mums permainų, problemų, o kai pasaka baigias laimingai- jaučiamės ūgtelėję, aprimę, bet ar ilgam?..