Akmenuota (rudeniu)

Santrauka:
Rudeniais šaltekšniais priklupęs lašnoju Raudonais punktyrais rudens...
Šaltekšniais nurausta širma kasdienybė,
Šifruoja garsus išdraskytas dangus,
Garuoja graduodamas saulėtą blyksnį
Nušiuręs palečių lietus...

Bandau dar suvokti,
Punktyrais žymėti užslinkusią delčią
Gysločių laukuos. Pajuosta grynuoliai,
Ne auksas – tik varis paženklintas
Naiviai dešifro  žodžiu...

Netenka paklaust prisiplakėlio vėjo,
Kur mano malūno sparnai.
Rudeniais šaltekšniais priklupęs lašnoju
Raudonais punktyrais rudens...
laukimas

2006-03-22 15:36:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ančių virkdytoja

Sukurta: 2006-03-22 19:27:35

niu, nemėgstu rudenio, bet šituo eiliumi jį man truputį įsiūlino..

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-03-22 19:19:25

g r a ž ū s rudens punktyrai...

:-)

Vartotojas (-a): laukimas

Sukurta: 2006-03-22 15:57:29

gerb, skaitytojams galiu paaiškinti, kad kai šaltekšnis noksta tuomet jis nurausta ,tik sunokęs pajuoduoja uogos

Vartotojas (-a): laukimas

Sukurta: 2006-03-22 15:51:23

Mieloji ,Radasta, gerbiu Tamstos nuomonę ,tačiau poetinis šaltekšnis nuo gyvo augalo skiriasi ne tik spalvomis bet pojūčiais,varinių akmenų ilgesiu...