Atsiprašau. Aš dar lig šiol nesuskaičiau žaibų
Per mūsų laimės lietų.
Bet jų tiek daug: miškų žaibai, laukų žaibai,
Asfalto, plytų, upių, jūros...
Aš nesiteisinu. Bet gal tik per mažai
Man duota rankoj pirštų buvo.
Ir dar neišrinkau vardų ežiams,
Čia tiems, kurie pirmi mus mylinčius pamatė.
Bet jie tokie panašūs: ant nugaros spyglių spygliai
Ir nosys dvi vienodai šaltos.
Aš nesiteisinu. Tik gal man per mažai
Paskirta laiko vėl su jais draugauti.
Atsiprašau. Net jei nėra, kas teisina ir gina -
Pamilk dabar mane - ir aš daugiau negu likimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-19 22:43:46
Prisijungusiems tik dabar pranešame, kad vivalavida ne vien šypsotis moka.
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2010-05-19 22:40:56
:D
Anonimas
Sukurta: 2010-05-19 22:35:30
- Kodėl tu man visada prieštarauji !?
- Na, ne visada aš tau prieštarauju...
:)
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2010-05-19 21:44:08
Nesikabinėju aš niekad, ten buvo tik juokų formoj gi:D Tuo labiau, kūryba - labai asmeniška ir per daug individualu, kad būtų galima ją kažkaip neigti.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-19 21:41:39
Turi visgi sulčių savy vivalavida.
Kol kabinėjosi prie mano stiuardesės maniau, kad nedaug...:)
Nuomonę pakeičiau.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-05-19 20:38:52
Įdomu, žavu, netikėta. O tie ežiai --- ypatingai:)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-05-19 18:59:37
Sužavėjo įdomus ir gražus rimas. Ežiai... Originalus darbas. Man patiko :]