2.

Bet aš su nemiga ir vėl kovoju,
Lyg man įduotą naštą nešdama.
Kai iš savęs sunkias mintis iššluoju,
Grimztu į gilų sapną palengva.

Gerai, kol manęs sapnas nekankina:
Lyg raktą stebuklingąjį pasukęs,
Prisiminimų skrynią atrakina,
O joje - nuotraukos jaunos valiūkės...

Aš, rodos, visą skrynią iškilojau,
Tačiau nepamenu, ko dar ieškojau,
Kol išsisklaidė pilkas miego rūkas...

Pro langą veržėsi kaitri saulutė.
Tai staigmena! Ar gali šitaip būti?
Ant mano stalo - mielas atvirukas.