p u s t o...

Santrauka:
kai pusto. žiedais.
...p u s t o. taip –
nepusėtinai pusto
papėdėj
            ir pavasario
            prieplaukoj,
rodos, ramu –
susitvenkusiom keterom
godos lyg – – –
          svariai
          nusileidžia.
i m u  kopt –
artėt
į žydėjimų griūtį.
glėbyjè
šio kritimo į vasarą

            – – – b ū t i...
st_a_s

2010-05-16 18:46:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-05-19 14:13:53

Žaviai pusto. Išraiškingai b ū t i.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2010-05-18 10:14:19

Baltas purumas... Labai gražiai, pagaviai netgi įsuka į žydėjimo nuojautą kartu su vasara, tokios būsenos, o ir būties grožį.

Anonimas

Sukurta: 2010-05-17 23:38:52

Ramuma ... padvelkė :).

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-05-17 09:35:18

Oi,kaip gaila.Tai pati trumpiausia pūga...
Man patinka žydėjimas. :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-16 23:56:05

Geras. Dabar jau net nepasakysiu kieno iš klasikų (na, bent jau žymių poetų) stilių primena. Bet taip iki skausmo. Tikrai geras :)

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2010-05-16 23:36:15

labai šilta pūga :)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-16 21:35:21

Štai kaip pavasariškai užpūgojo....
st_a_s (ą) pažinčiau nuo pirmosios eilutės ;)

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2010-05-16 21:10:02

... va čia tai pūgelė- į būtį...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2010-05-16 20:42:04

Svariai. Pabaiga - nereali.