Kaip ilgai aš laukiau Tavęs.
Nuvargino mane vienatvė,
Iškankino mane ilgesys.
Kaip ilgai aš ėjau į Tave.
Kiek žmonių - nežmonių
Sutikau savam kely...
..............................
Nerandu savy ramybės.
Ir kodėl gi Tu uždegei many
Šią kibirkštį?
Vėl dega prisiminimai
Ir rusena meilė Tau.
Viltis, kad pamatysiu Tave
Ir švelniai vogčiom
Akimis apkabinsiu -
Skauda akis,
Šitiek metų Tavęs nepaliestas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-14 11:49:17
Nuoširdžiai ačiū visiems už komentarus :)
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-05-13 16:56:56
....drovi vienatvė
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-13 14:41:25
...nuoširdžiai...ir ilgesingai...
Vartotojas (-a): AmberSea
Sukurta: 2010-05-13 13:11:59
Kažkaip pagal pavadinimą tikėjausi ko kito
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-13 13:07:26
Feelman daro nuolaidas :) O jei rimtai, tai reikia daugiau drąsos ir nerekės vogčiomis. Na, jei nesupranta...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-05-13 12:02:41
Pavadinimas, nors ir niekuo neypatingas, bet mane labai patraukė skaityti kūrinį. Nekartokite tų pačių įvardžių tiek daug - kenčia kūrinio stilius. Nuogas išsisakymas, dienoraštinis, tik kad sustruktūruota.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-13 10:05:16
Kas laukia-anksčiau ar vėliau palieka vienatvę.
Tegu tas laukimas nebūna ilgas.