Tik tada laimėjau, kai išmokau džiaugtis mažo spindulėlio didžiule jėga, kai vandens lašelį nuo kuklučio žiedo pajutau bevirpantį delne. Gėriau žemės syvus, rasomis prausiausi, švelniai nusišluosčiau želmenų skara ir per plačią pievą nubridau palaukėn, kur manęs jau laukė rytmečio aušra.
Kapsė
2010-05-12 08:00:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-05-14 10:08:20
Ačiū visiems už šiltus ir mielus komentarus. Dėl šiokios tokios kritikos suabejočiau. Šiame kūrinėlyje žodeliai tik, kai nėra parazitai. Be jų nukentėtų prasmė.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-13 10:03:05
Tikra.Ir labai arti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-12 17:12:55
Iš tiesų gaivu. Rytmetys...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-12 11:29:12
mane retai sugundo trumpieji žanrai, bet šis su tokia gilia mintimi , mane pakerėjo- tai patikrinta gyvenimo tiesa ir ypač- tie pirmieji žodžiai- nesutikčiau su O dabar komentaru- manau, kad jų nereikia keisti.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-12 09:39:54
Sakinio, o tuo labiau teksto pradžioje, ne visai gerai skamba trumpieji žodelyčiai: tik, kaip, ne ir k.t., tekstas geras, su gilia mintimi.
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2010-05-12 09:14:28
Gaivus minčių paveikslas. Tik pirmi trys žodžiai, juos norėtųsi kažkuo pakeisti, bet gal čia taip tik man :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-12 08:55:20
...galėčiau pasakyti, kad tai eilės-proza, trumpas, lyriškas, nuotaikingas...