Šiandieną paklausus tik juodas darbas,
Ir juodas interjeras net madoj,
Švelnumas išjuokiamas, kaip bejėgis,
Ar pralaimėtojas...tyliau...
Ateina laikas , kai užkliūna kojos,
Ant akmenų, išmėtytų kadais,
Tuomet jau tampa draugas: nuolankumas,
Juoda spalva išsiprausia: balta...atleisk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-05-12 12:32:46
Taip, viskam savas laikas, lazda turi du galus...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-11 21:47:07
Atpildas... Gražiai atskleista...Tyliau, juoda spalva išsiprausia....
P.s. Ir dar madoj - juodai dirbt: ta prasme iki nukritimo.... ;) todėl kai tiek dirbu ir labai noriu parašyti meniškai komentarą, gaunasi nemeniškas.... Atleisk....
Anonimas
Sukurta: 2010-05-11 21:34:22
gražios mintys... lengvos ir teisingos :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-11 20:53:10
Ateina laikas , kai užkliūna kojos,
Ant akmenų, išmėtytų kadais,
... subtiliai ir raiškiai perteikta...labai patiko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-11 20:02:23
Gera tema, gražiai išdėstyta. Bet šlykščiausiai gyvenime yra tai, kad tie, kurie daro tuos juodžiausius darbus taip ir neužkliūva už akmenų. Ir dūšios jiems akmenys neslegia. Tai tik literatūriniai įsivaizdavimai, o realybėje dažniausiai (ne visuomet, bet dažniausiai) yra kitaip... Deja... Nesu pesimistas, bet tokia tai realybė.
Vartotojas (-a): Živilė
Sukurta: 2010-05-11 19:28:37
prima mintis kai perskaičiau buvo: (kaip gražu) ;)