Uždėk kaip tvarstį rausvą lūpų šilką
Ant mano stigmų - geidulio žaizdų.
Gegužio šėlas visą sielą tvilko.
Ar būna pragaras su dievišku vaizdu?
Įlieki svaigulio iš savo kūno indo -
Nors menko lašo laukia dykuma.
Žaros raudonis iš po odos spindi -
Taip pat prasideda ir amžius, ir diena.
Į Būtį radus savo laimės raktą,
Kaip apžavėta amo netenku.
Palieski lūpom karštą mano kaktą -
Ir aš pagysiu nuo visų ligų,
Nes šią akimirką tik rausvo šilko stinga,
Kad tapčiau aš derli ir nemirtinga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-11 21:15:39
...žaviu geismu alsuojantis...ugningas...labai...gražu...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-11 21:12:47
Jausmingas ir svaigus.... Tiesiog puikus...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-05-11 19:50:59
Labai daug gyvasties geidulio ir ... žaizdos karščio.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-11 19:01:18
Toks energijos kupinas šis eilius :)...šilkuotas, geidulingas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-11 16:43:11
Liuks. Jau jūsų eilės man, kaip balzamas :)