vėl viena

Santrauka:
Traukiniai vieniši,
Jų kryptis - ilgesys...
dangaus pūkuotos dirvos
šešėliams priešinasi...
   manoji meilė dingo
atodūsių garuos.

O mano prigimtini sielos įkarščio naivume,
Žydėjime jaunystės !
Sukurkit man mašiną laiko...

,kad prieskoniais sodriais
gaivinčiau meilę [vėl], kaip lietum;
kol pieno rytmetys išplauks.

Traukiniai vieniši,
Jų kryptis - ilgesys...
mano vienatvė netelpa Žemės branduoly...
netobula

2010-05-11 10:18:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): netobula

Sukurta: 2010-05-12 16:30:40

tuščias ir vienišas peronas... vienatvė nubunda veždama savo paprastą netobulumą- gerai pasakyta

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-05-12 08:15:09

traukiniai vieniši :)
taip pažįstama :)
tarsi ryto vėsa vagone, kuriame vienatvė nubunda veždama savo paprastą netobulumą

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-11 13:18:50

Patiko. Ypač toji vieta, kur kaip lietum ;)

Vartotojas (-a): netobula

Sukurta: 2010-05-11 12:47:33

ačiū

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-05-11 12:18:25

Versti eiles labai sunku, bet jums pavyko. Man gražu. Sveika atvykus :-)

Vartotojas (-a): netobula

Sukurta: 2010-05-11 11:35:10

tobulumui ribų nėra - nors kaip Tolstojus pasakė: "nėra nieko neteisingesnio, nei tobulumas" [gal nelabai skamba: verčiau tiesiogiai iš rusų kalbos] :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-05-11 10:29:34

Tukrai tobula-daug metaforų...Patiko