Santrauka:
Traukiniai vieniši,
Jų kryptis - ilgesys...
dangaus pūkuotos dirvos
šešėliams priešinasi...
manoji meilė dingo
atodūsių garuos.
O mano prigimtini sielos įkarščio naivume,
Žydėjime jaunystės !
Sukurkit man mašiną laiko...
,kad prieskoniais sodriais
gaivinčiau meilę [vėl], kaip lietum;
kol pieno rytmetys išplauks.
Traukiniai vieniši,
Jų kryptis - ilgesys...
mano vienatvė netelpa Žemės branduoly...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-05-12 16:30:40
tuščias ir vienišas peronas... vienatvė nubunda veždama savo paprastą netobulumą- gerai pasakyta
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-12 08:15:09
traukiniai vieniši :)
taip pažįstama :)
tarsi ryto vėsa vagone, kuriame vienatvė nubunda veždama savo paprastą netobulumą
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-11 13:18:50
Patiko. Ypač toji vieta, kur kaip lietum ;)
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-05-11 12:47:33
ačiū
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-05-11 12:18:25
Versti eiles labai sunku, bet jums pavyko. Man gražu. Sveika atvykus :-)
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-05-11 11:35:10
tobulumui ribų nėra - nors kaip Tolstojus pasakė: "nėra nieko neteisingesnio, nei tobulumas" [gal nelabai skamba: verčiau tiesiogiai iš rusų kalbos] :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-05-11 10:29:34
Tukrai tobula-daug metaforų...Patiko