nostalgiškas...jautrus ir be galo puikus kūrinys.

Kažko pabaiga - yra kažko kitko pradžia....
Subtiliai ir gražiai apie ypatingą jausmą....

Užuolaida nukrito
Nuo lango širdyje...
...gražus atsivėrimas...kaip daina...

Man pakako trumpose eilutėse esančios erdvės, kad pajusčiau lyrišką autoriaus sielą.Meilė - amžinoji tema, nes kiekvienas jos būna apkerėtas ir nori ją išgiedoti taip, kaip gamtos duota.Kuo daugiau rankų liečia skulptūrą, tuo lygesnis tampa jos paviršius.

Stumk, stumk :) Priimsiu visus stūmimus ir dar daugiau :) O koduotų irgi turiu, bet, gaila, kad tik vieną eilių galima per dieną publikuoti :(

Gaila, kad Kvinta užblokuota - tai dabar teks man ant tavęs stumti :D

Realiai tai neturiu dėl ko labai priekaištauti, na gal, kad motyvas toks gana įprastas - meilė, ilgesys, paskutinėse eilutėse viltis ir t.t., bet kad esmė, jog visas pasaulis yra būtent šių sraigtelių varomas ir sukasi tik jų pagalba, taigi jei sakyčiau, kad visas eilėraštis savo tematika - banalus - tuo pačiu sakyčiau, kad ir visas realus pasaulis, visas gyvenimas - banalybių banalybė... Taigi nebent tik būdamas išlepintas skambių frazių ir metaforų galėčiau sakyti, jog būtent jų čia trūksta - trūksta to paties, tik neįprasčiau pateikto, bet tai vėlgi nėra trūkumas, nes kiekvienas rašome savaip - vieni norim, kad tai ką sakome būtų lengvai suprantama ir paprasta, kiti bandome tą patį pasakyti viską užslėpdami po kodais ir šifrais taip priversdami skaitytoją dar ir mąstyti.

Šiaip nieko blogo negaliu pasakyti, nebent tik, kad man pačiam patinka šiek tiek kitokio stiliaus darbai :D

"Suspaudus smilčių saują,
Tu pamiršai laivus." - šios dvi eilutės man kaip reikiant patiko :)

,,Tu laikrodį užbūrei –
Sustingo sakiniai."......nesustingo, o upėm teka kaip lietaus meilė, švelnumas, jausmingumas :)

Laukiam jūsų eilių rinkinio ir kuo didesniu tiražu :-)

labai labai skausminga,
nors buvo tai seniai,
bet dar žaizda pulsuoja,
dar atviri langai...

it daina - gražu

įdomiai Tu čia ir taip svajingai apie žmogaus išėjimą... man labai patiko.

Pripratę prie rebusų, sunkumų kilnojimo, dažnai nustembame, pamatę per kūdrą lekiantį laibakojį čiuožiką. Žmogui reikia visko. Kartais ne tuščiaviddurė lyrika atgaivina labiau nei persunktas gilios minties, filosofiškų išvedžiojimų kūrinys.

...suspaudus smilčių saują...tu pamiršai laivus...Autorius per buvusio ir esamo laiko prizmę , tartum per lengvą rūką, prisimena praeitį, o taip norisi , kad visa kas buvo grįžtu, tartum užuolaida nukrito nuo lango širdyje...nesakyčiau, kad liaudiška lyrika, gal..., bet gal daugiau asmeninių išgyvenimų kalba-lyrikoje...

Tiesa, lyrikos daug ir tai netrukdo;)

man tai tokia romantiška,lengva dainelė skamba.liaudiškai lyriška:)