Po visko, kas nutolo ir negrįš,
Atleisim užmirštas kaltes,
Surasim artimus vardus,
Globosim pamirštus vaikus,
Skubėsim lėkti su audra,
Suklupsim kur kelių nėra,
Sugrįžę belsim į duris –
Jas tiktai vėjas pradarys,
Nuliūdęs žiedas suvirpės delne –
Jau motina smilčių kalne,
Vaikai nutols savais keliais...
--------------------------------------
Ir taip gyvenimas praeis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-10 22:14:14
O gali ir kitaip praeiti:
Po visko, kas nutolo mes
Užmiršim savo ir kitų kaltes,
Nerasim artimų vardų,
Raudosim nebegimusių vaikų,
Skubėsim lėkti be audros,
Ir klupsim už savos kupros...
(čia buvo nevykusi mano interpretacija)
O šiaip: juk mes savų likimų kalviai -
Todėl gyvenimuos nebūkime begalviai.....
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-10 19:43:08
tik žybt: ir nėra...:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-10 12:36:55
Liūdnai, gražiai. Ir savam stiliuje.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-10 05:22:14
Taip.Mes kažkodėl įpratę"po visko"pradėt gražius darbus.