Santrauka:
Ir visgi klystam.
Skaičiuojant spindinčias žvaigždes
Ant krištolinio vandenyno kranto,
Pėdas užlieja muzika skaidri,
Sugrįžta užanty paslėptos mintys.
Ir pasaka, nenoriai laukiama,
Į duris man pasibeldžia tyliai,
Ištirpsta žvaigždės vandenyno audroje,
O vėjas išgąstingai šnibžda:
Nesuklyski...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-20 18:59:13
Į duris man pasibeldžia tyliai, - eilutė, išmušanti visą eiliaus ritmiką...
pirmoji strofa - gerai!