Santrauka:
Kaip gaila, kaip beprotiškai gaila....
O viešpatie, o viešpatie, o dieve -
Aš tavo atleidimų pasiklydau gojuos:
Ant aukšto stogo krašto atsisėdus
Šio vakaro alsavimą šarvoju.
Tik geradary viešpatie, o dieve,
Nesupk brangaus, kai visiškai nebrėkšta,
Kai net velniai sutrikę gėriu kliedi
Ir žemė tampa panaši į lėkštę,
Kuri skirta ne maistui, o piešimui –
Puošybai, primenančiai saldžią būtį _
Bet dievas peršalęs ir negražiai užkimęs
Neleidžia Tau, brangus, ilgiau pabūti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-05-11 20:08:04
kai viskas suskyla...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-09 18:04:53
Kažkodėl pirmą kartą man persiskaitė labai greitai, kaip greitakalbė. Bet perskaičiau dar keletą kartų, nes patiko.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-08 22:14:54
lyg malda: jautri ir nuoširdi...
Tik eilutėje ".....Tik geradary viešpatie, o dieve,...." taip norėtųsi ir man taip trūksta vieno "O"
"......Tik geradary, O viešpatie, o dieve,....."
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-08 22:10:42
...skausmingai ir filosofiškai...talpus...
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-05-08 17:06:27
...rauda prie praėjusios dienos karsto...nepaprasta rauda,verčianti susimąstyti ir dar... ir dar kartą perskaityti....Patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-08 14:04:22
Man labai patiko. Tokie netikėti palyginimai, o dar ir rimuotas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-08 09:50:12
sukrėtė... netikėtas gėrio ir blogio sulyginimas... prie karsto... Tačiau patiko.