Alsuoji nakčia,
Alsuoji tik man.
Beribiai vargai ir kančia
Tau gula ilgam.
Ilgam palieka tave
Ir pasakos iš byrančių krantų.
Pamirš regėjus tave
Dievo akis iš dangaus.
Nesergės angelo sparnai
Tavo akmenuoto tako.
Nesaugos krūtinės karšti spinduliai,
Nors tamsos nenori, nemato.
Regi tik akys paklaikę
Rūsčias pasaulių gelmes,
Kurių nieks nesaugo, nelaiko.
O paklydus, mūsų sielas pames.
Nereikia jiems mūsų -
Per maža laiko.
Nereikia... O gal geriau ir nebūtų,
Kad mūsų laisvės gailėtų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-07 13:25:53
Fatališkas toks... Bet man visai neblogas. Beje, šmaikštuole Kvinta, /ak/ išskiriama iš abiejų pusių kableliais. :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-07 12:06:21
..skausmingas, jautrus darbas...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-07 11:48:37
/Pamirš regėjus tave
Dievo akis iš dangaus./
AmberSea šiandien labai minoriškos spalvos
/Nesergės angelo sparnai
Tavo akmenuoto tako./
kategoriškai nukertama bet kokia viltis
/Nereikia jiems mūsų -
Per maža laiko./
Linkiu Šviesos :) , kad atitolintų skausmą, liūdesį ir neviltį
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-07 11:44:31
virto ąžuolai, ir ak, niekas nenorėjo mirti...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-07 11:15:15
prozos gabaliukas. – ištraukėlė iš prozos, surašyta posmeliais. (bet neaišku apie ką būtų kūrinys, iš kurio ištraukėlė, gal apie kokius tai perversmų laikus, kada valdžios keičiasi... galima spėlioti.) o jei jis išbaigtas, tai dienoraštuks, ne literatūrinis dar.