Baisuoklis tas gyvenimas.
Jis niekada neklausia,
Ko tu lauki, ko tu nori.
Kai reikia paskubėti,
Jis pakiša tau koją.
Kai laimės žiburį
Bandai pasiekti,
Jis nustumia tave
Nuo kalno.
Kai išmaldos prašai,
Ne duonos riekę -
Akmenį įspraudžia
Tau į delną...
Jis viską atima
Ir nieko negrąžina.
Į tuščią taurę pila
Kasdienybės kartų vyną.
Ir vietos nepalieka vėl
Prie vaišėmis nukrauto stalo...

Baisuoklis tas gyvenimas,
Bet jis vistiek gražus...
Jis - mano!