Aukso švytuokle bėga mažutės
Tirpstančios laiko pėdutės.
Sugirgžda giliai, kažkur po dangčiu
Besisukantys gabaliukai metalo ratu.

Varžtai ir veržlės, dantiračiai
Sukas kaip stipinas dviračio,
Tik nepalyginamai lėčiau,
Tarsi pavargęs, lėčiau.

Ten, kažkur, mažas plieninis
Gyvybės šaltinis -
Branduolys mechaninio variklio
Baterija tiksinčio laiko.

Jis suka - ir sukasi raudona
Negailestinga, gal amžina sekundinė.
Vėl nepaliaujamai, lyg mirties madona
Muša, ir išmuš, kai bus valanda paskutinė.

Nelauktai pragys, lyg per greitai
Gegutės balsu.
Primins, ką pamiršt sunku, ko atleist negali
Pyksta visi - nebūti baisu.

Bet tai tik ginklas prieš mus,
Laiko ginklas lyg vėzdas
Kuriuo mūs lemtį užmuš,
O jis, tarsi nieko nebuvo, eis kaip ėjęs...