Išsiliejo sodri žaluma,
senos obelys ruošias žydėti,
vis lašnoja lietus nuobodus,
gal todėl
sapnuoju juodas orchidėjas.
Iš akių vis išdžiūsta drėgmė,
veido atvaizdas veidrodį griauna,
knygos puslapiuos daros
klaidu -
raidžių tiltai į dėmę suplaukia.
Atminties rūsy liks spalvoti drugiai,
tamsus šydas už žingsnio į priekį,
iš šio kelio norėtųs pasprukti
atgal -
į aklagatvį pasukau tarp turėklų.
Katarakta - akių liga,kai drumsčiasi lęšiukas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-08-11 21:32:35
puikiai. vaizdžiai kuriamas vaizdas. sunku jį sukurti tokiom metaforom ir palyginimais, tačiau čia puikiai viskas išreikšta. skaitau jūsų darbus ir viskas plaukia širdin, nerandu prie ko prikibti : )
Anonimas
Sukurta: 2010-06-04 19:51:46
Linksmai apie liūdna. Patiko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-06 18:59:52
gal taip, o gal ir kitaip; čia jau pas jus tuščoas /gal/...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-06 13:37:46
Daug originalių palyginimų. Geras eilius.