Santrauka:
Gyvenimas pilnas atradimų ir praradimų...
Staiga, pačiai sau netikėtai,
Aš atradau tave,
Kai slinko dienos taip iš lėto,
Be gėrio širdyje.
Kada norėjosi man mirti -
Tu įkvėpei gyventi.
Vėl su tavim sutikus rytą
Jau nebijau pasenti.
Kai keitėsi aplinkui žmonės,
Veidai jų ir vardai,
Tave netyčia atradau aš.
Ar...tu mane radai?
Liepa
2010-05-05 00:30:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-05 19:16:07
O kas yra poetinė kalba? Arba aš jau iš viso nieko nesuprantu...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-05 16:22:16
Sakot, poezija. O kur poetinė kalba? Sueiliuotas laiškas, kalba kokiai nors progai...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-05 11:49:28
Vėl su tavim sutikus rytą/Jau nebijau pasenti. GERA,
BET KODĖL VIS MUS APLANKO TAI/ Ar...tu mane radai?
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-05-05 01:01:10
kai ieškai ir randi - džiaugiesi, bet kai nebesitiki rast, o atranda tave, tai yra daug daugiau :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-05-05 00:35:28
atradimai po praradimų... taip turi būt...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-05 00:33:09
kas praranda, kas atranda :)...viskas ratu