Ankstyvos gėlės dega ugnimi
Gegužės saulės aukure,
Ir dega širdys viltimi,
Užburtos vizija tauria.
Bet rytuose dangaus ženklai neramūs –
Vox populi dar atsako neranda.
Sunki diena dar laukia mūsų žemės,
Ir kerta laikas gilų randą.
Ar dar ilgai grandinės raižys kūną
Ir dvasios polėkį pamins? –
Mūs klausia protėvių balsai.
O atsaką sunku surasti būna,
Ir ainiai mūsų neatmins,
Jei Laisvės žodį užmiršai.
1989 05 30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-04 11:36:23
protėviai būt kažkuo nustebinti, o kažkuo ir nelabai.
Gal paskutinio nė nereikėjo? :)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-05-04 08:39:31
manau, kad džiugu, kad žmonės myli savo Tėvynę, kai ji ir nebūna per daug mylinti savo vaikus valstybės vyrų spręndimais. Laisvę ir reikia patosiškai skanduoti, nes kitaip užmiršim .
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-04 01:51:58
Daug patoso, per daug, prastina.
tačiau paskutinė mintis: Jei Laisvės žodį užmiršai.< tai visiškai apie nieką... (labai nesubalansuota ir "makaronai ant smegenų", t.y. maždaug "aš tikiu! tikėk ir tu!.. privalai kaip aš...") panegiriškas akordas toks pabaigoje išryškina esantį eilėraštyje patosą;