Vajėėė kaip jautriai... Nežinau, koks kietaširdis turėtų būti skaitytojas, jei nepriimtų tokio jausmo savo širdin...

Ačiū. Jautru ir graudu man .Labai patiko ,taip teisinga...

nuostabiai gražiai ir švelniai... :)

Pirma perskaičiau žinutę, dabar - senos dukters mamai eilėraštį. Eilėraštis gražus, bet nemanau, kad mamas įtikins, kad jų dukterys gali būti senos... Manau, kad jas jos gražiausiai mato prie savęs, o ne tuomet, kai nežinia kur... O "prie savęs" jos labai gražios...
Vėjas nuo jūros šiandien stiprus, sūkuringas, jis draiko juodus, ilgus mergaitės plaukus. Ji stabteli, atmeta juos nuo veido, garsiai susijuokia ir vėl bėga, bet vėjas nesiliauja išdykavęs ir jai vėl ir vėl tenka atblokšti plaukus.
Dvi moterys sustoja ir šypsodamos žiūri į mergaitę.
Aš laiminga. Taip norisi tuo džiaugsmu pasidalinti – ar matai, kokia ji šauni, sveika, linksma. Ir graži. Vos negrįžteliu, bet juk žinau, kad šalia manęs nieko nėra.

Pritaroiu Giedrutei-ir man nuriedėjo ašarėlė ne tiek dėl jautrių eiliuko žodžių,kiek dėl kvintos komentaro (gal ji bejausmė?...)
Ačiū.

...Iki ašarų sugraudino...labai jautriai ir lyriškai...skamba tarsi daina...

prisijuokiau, iš jūsų rašliavos, kaip keiksmažodis kūriniui viena eilutė, jau taip jį išdarkė.