I
Girgžda tvorų sparnai metaliniai
Kirilica žuvusių pavardės glaudžias
Arčiau žvakės,
Žvakės su kaina.

II
Neprigis burtai snieginiai
Riestainio skiltelėm bandyti papirkti,
Juos varna beakė nuneš
Ežero išsižiojusio pusėn.

III
Tai aukštas be sienų,
Laipteliais iškąstais piktų vėjų-
Atviras pasirodymas saulei,
Sirtakis pagal jos mirksnių ilgį.

IV
Tu būsi susektas kada nors
Ir ledas ežero kaip kilimas
Susuktas, atvilios
Prie medinio raštelio palikto Tau.

V
Tyliausias parkas,
Su antkapiais ir gėlėmis lenkų,
Nužarsto spėjimais takus
Apie amžinus nuomininkus.

VI
Ir dar kartą sugrįžti,
Ten kur saugiausia
Raudonų padangių laižomi bėgiai,
Kaip pletkininkai
Tavo slapčiausio viešumo.

VII
Nesakyk garsiai
Ate,
Į traukinį lipant,
Nes kontrolieriai pašaipūs
Nusuks centus,
Nesugalvotų norų fontanų.