Užsitrenkiau duris ir tylą
Geriu svaiginamai lig sočiai,
Kol muzika širdy nutyla,
Vėsos prisipila ąsočiai.

Pradingsta visa, kas dar šildė,
Sapnus dažydavo sultingai.
Nutvilko sielą lyg su dilgėm
Varsa saulėlydžių pradingus.

Gauruotus debesis suvėlę,
Slėpynių žaidžiantys per naktį
Už lango šlaistosi šešėliai,
Žvaigždžių girliandos liaujas degti.

Ir užgula tamsa apsunkus
Maniškę išgalvotą rimtį,
Net susvyruoja jaukūs dangūs,
Nebevalioju apsiginti.

Tik ilgesys paglosto skruostą,
Kai graužia viltį melo žodžiai,
Gal miegas atskubės paguosti,
Išgerdamas slogutį godžiai.