Per daugelį metų tekėjo
numirusio popieriuj žvilgsnis,
kol grimzdo vis pėda po pėdos
į dulkes
į pelenus
klimpo
į gęstančią aistrą ir purvą,
ir visa, kas slypi už pirštų -
sugriebusių kartą paletę,
teptuką,
molbertą
ir mirtį.
*
Gilyn į save ir paviršiun,
keliausiu į Londono dokus,
prakeikiu suradęs, bet ginsiu
pieštuką ir veidrodį goslų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-05-05 14:11:56
į gęstančią aistrą ir purvą,
ir visa, kas slypi už pirštų -
sugriebusių kartą paletę,
teptuką,
molbertą
ir mirtį./
žinoma, bet labai geras minties išreiškimas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-29 23:16:58
Nuoseklus.
Vientisas.
Labai maloniai skaitomas-tarsi vienas gurkšnis.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-29 17:05:54
Ne autoportretas, o pseudonimo pateisinimas:-) Gražiai rimuoji. Ir lengvai sudėta. Visai patiko:-)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-04-29 16:27:36
Man irgi iškart kilo mintis apie Dorianą Grėjų. Įdomu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-29 16:00:40
Geras. Kaip tik šiandien suplanavom artimiausiu metu pažiūrėt "Doriano Grėjaus portretą" :) Kadaise skaičiau knygą, tai atsirado dar viena paskata. O šis tavo eilius irgi į temą :D
Anonimas
Sukurta: 2010-04-29 15:34:17
taip, sklandus autoportretas. patiko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-29 15:23:44
sklandžiai skaitosi (persiskaito) ir toks be jokių abejojimų lyrinis subjektas, o visame kitame, na juk tai, kaip nurodo skaitytojui pavadinimas yra "autoportretas", skaitosi sklandžiai, o matosi lyrinis herojus ne toks jau ir smilkstantis bei klimpstantis, greičiau veržlus gyvybingas, nors žodžiais sako ką kitą. bet čia juk "autoportretas" ir puiku, o kaip eilėraštis – sklandus. nuoseklus. (lyg sielos emocinės būsenos autoportretas, o emocinės būsenos – kinta... ji vidiniame konflikte tartum randasi, bet visumoje lyriniams herojui tas vidinis konfliktas visai prie širdies.)