Vyt. Mačernio atminimui
Tarsi ugnis išdegini duris
Į tas dienas, kurios išaugo
Į didžiulį atminimo medį.
Saulėteky saulėgrąžos gedi
Prabėgusios dienos pažertų spindulių.
Ir būtų sieloje tylu,
Jei tu užverstum gilią versmę pilnaties.
O kaip mes vėlai praveriame
Dantyto bokšto geliančius vartus...
Pabels atminties atodūsis kartus,
Uždės randuotą ranką savo
Ir tyliai ištars:
Poetas Rytan iškeliavo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-29 11:35:50
neblogai visai