Šliaužiu gyvatėmis
Jų tipiška eigastim
Kvėpuoju dujomis
Smalkių tylia savastim
Spiegiu kosmoso natomis
Nusikąsiu liežuvį ir naktin
Išspjausiu plaučius/
Ir tylą
Nebesuskaičiuoju pirštų ir akimis
Nejaugi aš jaučiu/
Kaip gyslomis teka langai
Dažų klykiančios dvasios
Prie drobės baltais vyzdžiais
Teptukais prismeigsiu akį/
Ir naktį
Konvulsijom kratos gyvatės
Vėl pusiau suplyšo
Manai kad baigės
Neoninė mintis/suklydo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sussana
Sukurta: 2010-04-29 08:09:28
o ko manot aš nebanžiau? kas jum trukdo patiket? na o šiaip jūs nepažįstat manęs ir nežinot mano bandymų, santykių ir išgyvenimų kelio.. :) žinot amžius tai tik Pitagoro žaisliukas :) nereik būt Dali kad suprastum reik truputi pamišimo atotrūkio. visi tą turi. :) o mane mo9kykloj mokytojas su Dali tapatino mano piešinius tai priminėt , juokinga truputi :D bet kuriuo atveju poezija ne matematikos uždavinys kad reiktu aiškint ir suprast, tai reik išgyvent jei kam šiourpuliukas nors mažiukas nubėgo tai jau jausiuos laiminga ;)
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-28 21:38:46
Aš dar nepriaugau šito...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-04-28 20:34:17
gal Dali ir suprastu... bet ar ne per daug sau leidžiat kalbėt, ko ištiesų nebandėt?
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-04-28 20:05:19
Net šiurpuliukai laksto beskaitant, daug tamsios spalvos, bet gerai...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-28 19:55:12
skaičiau tris eilutes; ir jos kalba apie tai, kad, iki Gyvačių, neda-augot. ( o kalbate, jog jas praaugot.) Gyvtė – išmintis, gerai, dar yra simbolinis paveiksliukas MEDICINOJE... nemačiau reikalo skaityti toliau, juk neperskaitysi per gyvenimą visko, ką žmogus raidėmis rašo... (kokia graži Planeta po Saule...)