juk jei atsiduočiau tau,
tu mane sunaikintum,
išbarstytum mane,
nes ir pats esi
išsibarstęs
ir vis tiek kiekvienas net ir menkiausias
tavo judesys
pripildo mane gyvybės
ir ilgesio,
nepaaiškinamos sunkios
jūros gelmės
gyvenu toli, labai toli
gerai gyvenu, ten,
kur manęs nėra
o tavęs tik truputį
ar tau užtenka tylos?
ar norisi kartais švelnaus
mano padrikų žodžių
triukšmo?
nepasakysi juk –
mano širdis su tavim
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): teradot
Sukurta: 2010-06-30 23:55:57
emociją matau, kūrybos - ne.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-04-28 20:41:27
nuoširdus kalbėjimas ir išdėstymas, bet pabaigoj norėjosi kažkokios intrygos "špilkos"
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 15:39:17
Braukčiau keletą trumpų žodžių dėl kalbėjimo sklandumo.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-04-28 12:02:56
man labai patiko. Gal tik paskutinių eilučių kiek kitokių tikėjausi/norėjau.