Meldžias laikas ant slenksčio suklupęs.
Krinta dienos nuo metų beržų.
Į marias teka mėnesių upės
Su kasdienių vargelių ižu...
Nežinau, ar maldas jo kas girdi
Begalinės Visatos erdvėj,
Tik žinau - man jos krinta į širdį
Ir ištirpsta kraujo srovėj,
O ji kūną ir sielą gaivina
Mano amžiaus saldžiu nektaru.
Šis nektaras atstoja man vyną,
Jį kaip Bakchas kas dieną geriu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-03-18 19:23:19
Šiltai ir liūdnai apie tą tikrovę.tuo ir žavu:}}
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-03-18 13:58:51
na , slenkstis banalokas, paskutinė eiliaus eilutė neįtikino, šiaip gražus lingavimas pasigavus laiko temą..