Gal tai pradžia tęsias ilgiau,
O gal pabaigos niekada ir nebus.
Sakei - mano laimė bekvapė, nematoma,
Kurią susikūriau per ryškią pati.
Gal tai tik kelias nusėtas duobėm,
O gal aš krentu, nes eiti nemoku.
Sakei - aš stikliniam beduriam narve,
Kuriam kažkada save pati uždariau.
Tikėjau - naktis nebūna tamsi,
Maniau, kad tyla gali garsiai skambėti.
Žavėjaus tavim, kai mane palaikei
Tikėjau - blogi tai nespėję pabūti gerais.
Tikėjau - lietus tai mažučiai lašai,
Kad švelniai nupraustų akis, kai verki.
Maniau, pabaiga, tai iš naujo pradžia,
Kurioj susitinka mylėti veidai pamiršti.
Gal tai sniegas truputį per šaltas,
O gal aš Žemę keliauju nuoga.
Sakei - basos kojos nebijo žarijų,
Bet aš netikėjau - pelkes bridau.
Gal tai svajonės pavirto realybe,
O gal tai tik aš išbaigus save.
Sakei - kada nors išeina kiekvienas,
O tyliai sustojęs pakyla dulke.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-28 00:36:02
Švelnus eilėraštis, toks trapus, gal kiek (tenka sutikti) su abejone, bet man patiko.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-27 23:17:47
Man lyg pritrūko tikėjimo.
Daugiau radau abejonės...