Santrauka:
kartais į širdį sugrįžta senos patirtys.. Agnus Dei :) apniktas Pecata Mundi :) visi tokių turime :) gal kas ras savąjį aklumą :)
ar pasiilgsi tu manęs
kai vulgari naktis užges
ir jos atlaso apdarai
paliks kuklius dangaus pasėlius
kai brėkš diena
naivi kaip aš
raškydama budrias gerves
ražydamasi viksvom pievų
tu nesakai
tyli tamsus
tačiau skaityti jau išmokau
ne gervių pėdas – jutimus
tebūna taip
lai kol naktis
tebūsiu tavo pilnatis
akis gaubiąs atlaso vokas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-04-27 23:28:08
paskutinės eilutės vaizdas - įstabus. kitų posmų struktūra labai panaši, galbūt tas vientisumas ir neblogai, bet tik iki tol, kol gali atspėti, kas bus toliau.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-27 13:54:48
anamcaros visi kūriniai neša jaunatvišką, gyvenimu ir grožiu dvelkiančią energiją :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-26 21:43:17
Aš noriu tapti naktimi, kai tavo pilnatis ateis ;) Labai gražu, puiku.
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-04-26 20:07:17
gražios mintys
Anonimas
Sukurta: 2010-04-26 19:40:33
Pirma eilutė per daug įprasta...
O jei kurioje nors vietoje įpaišyti kokį nukrypimą nuo temos? Pagyvintų, paįdomintų:-) Dabar gražus jausmas, bet jis ganėtinai statiškas.