Balandžio lietus

Balandis perskalbia langus,
Žingsnius užgoždamas tykius.

Durys vaitoja girgždesiu:
Įslenka nelaukiamas žmogus.

Pamėlę lūpos be perstojo beldžia
Dievams nežinomiems maldas.

Braukia nuo sruogų plaukų vėjuotų
Ašaras kairiąja ranka.

Liūties šlapumu kiaurai permirkę
Tuščios akys klykia: sušilti, valgyti!

       Sutrinkame.

Balandis
    ramiai
        skalauja
            stiklus...
Rudenė

2010-04-24 22:21:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-04-25 01:01:02

Patiko, Patiko tuo, kad parašyta netipiškai, jaučiasi autorės originalumas. Įdomu tai, kad nėra kažin kokių ypatingų metaforų, žodžiai, sakyčiau, lyg ir kasdieniški, bet tai perteikta labai įtaigiai.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-04-24 23:36:04

,,sutrinkame"...gerai, kad rašote apie tai, jautrumas jau žingsnelis pagalbai