Balandis perskalbia langus,
Žingsnius užgoždamas tykius.
Durys vaitoja girgždesiu:
Įslenka nelaukiamas žmogus.
Pamėlę lūpos be perstojo beldžia
Dievams nežinomiems maldas.
Braukia nuo sruogų plaukų vėjuotų
Ašaras kairiąja ranka.
Liūties šlapumu kiaurai permirkę
Tuščios akys klykia: sušilti, valgyti!
Sutrinkame.
Balandis
ramiai
skalauja
stiklus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-25 01:01:02
Patiko, Patiko tuo, kad parašyta netipiškai, jaučiasi autorės originalumas. Įdomu tai, kad nėra kažin kokių ypatingų metaforų, žodžiai, sakyčiau, lyg ir kasdieniški, bet tai perteikta labai įtaigiai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-24 23:36:04
,,sutrinkame"...gerai, kad rašote apie tai, jautrumas jau žingsnelis pagalbai