Grok, vienatve, grok
Ir skambėk tyloje, nesustok!
Nors styga tik viena, bet
Galinga gaida, paukščio
Klyksmo ar žaibo šviesa.
Tu esi, tu gyva, tu tikra
Gervės mosto, aušrinės žara!
Suskambėk lašeliu
Ant dulkėtų kelių , suskambėk
Tu viltim ir šviesia ateitim.
Nuskaidrėk upeliu, šilko
Žiedu vaiskiu, neskambėk
Tik varpu - gaudesy ištirpstu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-22 16:52:05
Labai patiko. Graži net ir vienatvė, kai su ja susigyveni...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-04-22 15:20:54
gaudesy juk ištirpsiu...
Skambantis it varpas pavasarinis :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-22 15:14:01
himnas Vienatvei... nuostabus kūrinukas, tikrai :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-22 14:26:57
Tiek daug sukaupti jausmo vienu ypu pavojinga. Gali nutrūkti ir paskutinė styga. Tai pavasarinė jaunystės audra. Šaunu, kad ji dar siaučia.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-22 13:45:27
užgrojus vienatvei galinga gaida tyloje su viltim ir šviesia ateitim-neliks ir pačios vienatvės-manau,tokios šio eiliuko mintys,o ne VIENATVĖS ŠAUKSMAS(MoneLi)
Jausmingai liūdnas
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-22 12:47:05
Nuskambėjo kaip daina, net ir melodiją išgirdau...
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-04-22 12:17:53
Kiek per daug liepiamosios nuosakos, nors būtent ji ir šauktukai išduoda pakylėtą, liepsnojantį, trokštamą lyrinio subjekto jausmą. Tik pirmą kartą girdžiu, kad žmogus taip šauktųsi vienatvės...