Nebaigtas eilėraštis

Sugalvojau eilėraštį gražų,
Bet užbaigti jo negaliu.
Nerandu to vienintelio žodžio
Tarp daugybės žodžių kitų.
Laukiu žodžio aš naktį bemiegę.
Ieškau jo ūkanotą rytą.
Apie jį klausinėju per dieną...
Gal tas žodis dar neparašytas?
Gal jis vienas dar nesugalvotas.
Dar neišjaustas, neišgyventas.
Dar neišverktas, neišmylėtas?..
Gal tas žodis dar būti nevertas?

Aš kaip viltį tą žodį pasėsiu,
Užauginsiu širdy nuo pradžios...
Liūdnas nebaigtas mano eilėraštis
Vis dar laukia gražios pabaigos!..
atkaklioji

2010-04-20 10:13:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 17:25:03

Skurdu.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-04-20 14:44:45

Jei pasėjot viltį,išaugs ir žodis...Linkiu gražios pabaigos. :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-04-20 13:44:59

man tai nuobodu buvo skaityti, kaip lyrinis \"aš\", tartum laukia to žodžio. Nors mintis stabiliai konkreti, juk menininkas ką bedarytų, ar valgytų, ar batus sau blizgintų tepalu, o jo dėmesio fokusas randasi visada, tuo metu kuriamame meno kūrinyje, ar tai rašytojas, ar aktorius, ar skulptorius, ar režisierius ir t.t. Vidinis veiksmas jo jau toks.
Tai gi jūsų eilėraštyje, viskas, mintiniu atžvilgiu, yra puiku; tačiau raiška, išraiškos priemonės, na tikrai nuobodžios, plikai išsakyta mintis - nuobodžiai, stoka meninės raiškos priemonių ir duoda tą nuobodumą kūriniui. Tačiau, kaip moksleivių kūryba, arčiau vaiko pirmaklasio, ne paauglio amžiaus, visai priimtina. nuoširdu.

Paskutinis posmelis, panegirika, patosas literatūriniam eilėraščių kūrybos menui.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-04-20 12:53:57

tai geriau pabaigti, o tada kitiems rodyti

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 12:09:24

...išmąstytas.
Taip, žmogus pastoviai ieško, nepatenkintas tuo, kas šalia...o tai gerai - neapsamanojame.
Patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 10:39:50

norėjau pasakyti: \"jis pas Jus visoje Jūsų kūryboje tarp eilučių jaučiamas...\"

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 10:38:14

Prasmingos eilės... prisiminiau tokį kalambūrą: pačios gražiausios gėlės, kurios nenuskintos, patys tikriausi žodžiai - neparašyti... Manau nereikia ieškoti TO žodžio, jis pas Jus tarp eilučių kiekvienam jaučiamas...