Šioje kaulinėje dėžutėje
Žmogaus pasaulio demonai gyvena.
Neuronų branduolio kamputyje
Tylus šykštuolis viską mena.

Fosfatais jis pilnai pritvinkęs.
Bet jam vis dar aminų trūksta.
Kad aukštoji mąstymo lentyna
Jį nors laikinai išjungtų.

Kažkoks paklydęs natrio jonas,
Į sinapsės patekęs skylę,
Ir jau esu napoleonas,
Ar Don Kichotą savy išvydęs.

Paklydo vargšas natrio jonas,
Belėkdamas aksonų labirintu.
Ir štai trečiasis brolis Jonas,
Atliekantis gerumo sprintą.

Bet gali natrio jonas peilį
Ar pistoletą į rankas įbrukti.
Ir štai statau visus į eilę,
Manyje savivalės netrūksta.

Ir taip klajoja natrio jonas,
Raguotų ir angelų gimdyvė..
Šiandieną dar esu Alain Delon\'as,
Rytoj - kaliausė, pupose įbridęs.

O natrio jonas, atlikęs ratą,
Į dėžutę kažkieno pateko.
Rikiuoja vėlei demonų paradą.
Jam retsykiais žmogaus pakanka.