Sustingo nerimas nakty kaip voras
Kamputy laukiantis kvailos aukos,
Lovugalyje susirangė graudulys,
Toks liūdnas ir pavargęs...
Net nesinoris laukt kitos aušros...
Atversiu aš duris į dangų,
Gal aplankyt atskris manasis angelas...dukra.
Švelnučiu kalnų vėjo dvelkimu,
Savuoju angelo sparnu,
Nubrauks man ašarą,kuri tokia karti.
Vilties žvaigždutę man padovanos,
Kad susitiksim kada nors,
Tenai,kur nėr juodos nakties,
Kur spalvos... skaidrios...
Ir nėra vaiduoklių praeites.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramyra
Sukurta: 2010-04-16 23:12:08
Skausmingai išjaustas. Ačiū už atvirumą.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-16 21:38:20
iš sielos gelmių žodžiai.tai netekties žodžiai..graudu,bet jausminga, gilu.Tikrai-skaudu skaityti.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-16 20:31:18
jausmu sužaista. puikiai puikiai pavykęs.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-04-16 15:35:46
Skauda net skaityti...
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-04-16 14:25:12
...ačiū už spindulį ,kurį šiandien man padovanojot,,,
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-04-16 13:13:39
Labai atvira ir nuoširdu. Ne kiekvienas gali taip atsiverti...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-16 12:44:29
Jautriai parašytas kūrinys...Su skausminga viltim...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-16 12:37:26
...nuoširdus Jūsų darbas, gera skaityti, jautru...