. Atvėre vaiva dangaus langą...ir žiedai,
Pabiro žemėn kaip margi drugiai.
Žiedai...žiedai ...žiedai...
Žiedai darbuos...
Žiedai minty...
Žiedai kiekvienoje širdy.
Pamerksiu žiedą ašaros laše,
Sugers jis skausmą mano...
Suskambės daina.
Iškelsiu žiedą virš savų minčių...
Jų reikia netgi saulei ant gelsvų kasų.
Padėsiu baltą žiedą ant pagalvės vakare...
Papuošiu poilsį nakties ramybe ir svaja,
Kad naujas rytas pražydėtų vėl žiedais,
Pavasariu...
Naujom spalvom...
Naujais kvapais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-04-15 16:06:25
Parašiau tai,ką šiandien mačiau...jaučiau....po lietaus kalnuose nepaprastai pražydo....
Anonimas
Sukurta: 2010-04-15 14:21:43
Pamėginkte vaikams rašyti, skaičiau Jūsų keletą darbų, jie labai švelnūs.Žiedų, tikrai daug, gal net per daug.:)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-15 13:14:37
pavasaris - žydėjimai žydėjimai, ak pavasaris, greit obelys ir kriaušės sužydės - sakuros, ir kinietiškos žagarvyšnės, koks nepaprastas laukimas nepakartojamų žydėjimų , o poezijoje žmogaus, kaip jie apdainuojami, nuostabu, nuostabu...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-15 13:05:39
....mintys ir jausmas, spalvingai žavu, tik išmetus pasikartojančius/ žiedus/, stipriau skambėtų...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-15 12:59:01
mokyklinuko lygio eiliuks.