kokie gražūs ponai,
tik mano Petriuko nėra,
gal matėt, gerieji žmonės,
gal žinot, kokia jo dalia,
liūlia, vaikeli, liūlia,
pasakos liūdna pabaiga,
saugos tave motulė,
mirusį nešdama,
viską palaidojau, viską,
akys užgeso seniai,
ubago krepšy duonelė
ir balti marškiniai,
brangūs namai namučiai,
sėdi juose svetimi,
vai tai priglausiu galvelę
šalto akmens pašaly
Laima
2010-04-14 17:35:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-15 14:54:02
...prisiminiau kūrinį ir motinos skausmą, iš naujo pagalvojau, bet juk taip buvo...tik ne posme, geras darbas, jausmingas ir šiltas...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-15 12:04:22
Skauda...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-15 01:11:39
nurengtas, nuogas jausmas,persmelkė širdį
kūrinys labai, labai...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-14 21:48:32
...persmelkė...patyrusi esu vaikelių netektį. Ačiū.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-14 20:31:14
Biliūno atspindžiai...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-14 19:43:48
Gaili rauda...Liūdnas, tačiau labai puikus kūrinys.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-04-14 19:25:15
puiku
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-14 19:05:10
taip.
taip.