Adatėlių aštrumais
pusnimis išbridusi jūra
surenka paskutinius atspindžius vakaro
mano blėstanti saule
dūžtančio stiklo aštrioji lemtie
suveriu aštrumais laiko karolius
plaikstosi vėjyje burės
laisve kvepia gyvenimas
įkvepiu orą
lietaus lašas į skruostą
o tyroji laiko gėla
su viltimi pažinti tave
sukitės laiko karoliai
adatėlių aštrumais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-07 10:12:08
ReginaS Parašė komentarų: 2078 2010-05-07 08:58:17
atsiprašau už klaidą , ten esmė turi:)
ReginaS Parašė komentarų: 2078 2010-05-07 08:57:36
...komentarai-liuks, tik nieko nesupratau, ar čia Mendelejevas kaltas, ar pelėsiai, o gal marichuaesmėsna, na gal tik noras-pasižodžiauti...esmės neradau jokios, nei su kūriniu susietos, nei komentaruose...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-21 18:16:18
,,laiko karoliai"aštriai išgyventi ir ,,laiko gėla" palaistyti žodžiai ...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-15 09:43:09
Gaivus gurkšnis.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-15 01:15:45
ir tik adatėlių aštrumais - ne kitaip !
vėjas palankus - skleidžias burės eilėse ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-14 21:17:20
...puikiai ir taip tikrai tikrai kad norisi lietaus lašą paliesti ant skruosto...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-14 21:13:53
Gražiai, žodingai pakalbėta.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-14 19:08:16
žodinga kalba. puiku. :)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-04-14 17:50:11
Na - gražu! Pajutau tą ypatingą vandenų kvepėjimą, laiko mantrą. Puiki pabaiga.