Atminčiai ir užmarščiai

Atminčiai

Giliai paslėpk
Už vartų geležinių,
Už nuoskaudų,
Už degančios gėlos,
Šviesioji atmintie,
Dienas ir veidus,
Rankas ir širdis.
Išsaugok rytdienai,
Nes tu esi viltis
Ir mano džiaugsmas.
Nepaskandinki laiko upėj
Gyvenimo šviesiųjų valandų
Ir būki man ištikima
Šviesioji atmintie...

Užmarščiai

Uždenk juodu šydu,
Į Letos gelmę nugramzdink,
Ką praradau –
Paklydimus ir nevilties
Randuotas valandas,
Nuoskaudas ir laiko
Dūžtančius stiklus.
Tik nelankyk manęs tyloj
Šviesiosios atminties metu...
Antanas Gintautas

2010-04-14 02:07:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-04-14 12:18:22

Pliusas ir minusas, balta ir juoda. Man patiko.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-04-14 08:57:19

lyrinio subjekto prototipas eiliuje – silpnas tiesai, jei prašo atminties, viena paslėpti kita palikti. nors rodos nori išsaugoti neužkalkėjusį protą senatvėje - dar kitaip vadinamą šviesų, beje, tai pavyksta tiems kas nebijo tiesos, ir žiūri į ją tiesiai.
----------------
bet juk ne eilėraštis .