Nubraukiau aš vortinklius nuo lango,
Kitą dieną vėl kabins naujus.
Nėr mielų balsų, nebeaplanko...
Kur jūs, mano paukščiai, kurgi jūs?
Gal keliuos žvaigždiniuos pasiklydot?
Mirė gimto lizdo ilgesys?
Laukiu jūsų čirškesio kas rytą -
Vien tyla apkurtina ausis.
Jaunas liepos pumpuras išsprogo,
Jo spalva švelni, tokia tyra.
Reikia trelių, reikia žalio juoko,
Bet manųjų paukščių nebėra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-13 21:50:26
sugrįš paukščiai,gal jie dar nepatikėjo pavasariu - būtinai sugrįš...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-13 19:02:29
Tradicinis, bet puikus. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-13 18:20:47
Jausmai kalba. Ir itin jautriai. Patiko :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-13 11:01:49
Skaudus atodūsis apie tai, kas jau niekados negrįš. Liūdna, bet skaityti miela.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 10:36:28
Žmogiškai jautrus darbas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-13 09:18:04
...jautrus , gilus kalbėjimas, per paukščio ir savęs...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 09:05:17
...tuštėjimo metas...jautriai ir vaizdingai.