Šiai nakčiai susirasiu jaukų guolį,
galbūt išnemiegotoj tavo galvoje -
neryškūs ir migloti siaubo bruožai...
Išgasdinti tavęs nesugeba tamsa,
garuoja šypsena ir šaltas riksmas
nubėga lūpomis išblukusi aistra
ir bangos veidu ritas lyg nuo tiko -
pasieki nejudria ranka šviesas;
stebi šešėlių begalinę kovą
ir savo baimę gydai elektra,
ruošiesi, nekenti ir visgi nori,
kančios, kai saugau nuo nakties
tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-12 14:23:09
Yra puikių įvaizdžių. Labiausiai patiko \"nubėga lūpomis išblukusi aistra\", \"ir savo baimę gydai elektra,\".
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-04-12 11:06:58
preteksto kančiai, kai saugai nuo nakties
mane, - nėra
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-12 05:23:11
Košmaras.Tikrai.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-12 01:19:35
nedaskaičiau - tai yra neperskaičiau iki pabaigos, jūsų publikuojamo grožinio literatūrinio teksto, gal jau iš to amžiaus išaugau, o kaip literatūra grožinė - nesudomino.
(man ir Donaldo Biseto pasakos, gražios.)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-12 00:27:55
Tas \"išnemiegotoj\" man kažkaip užstrigo - na neslėpsiu, jog turiu problemų su artikuliacija :D Šiaip gera vieta prasideda nuo \"stebi šešėlių begalinę kovą\" ir toliau.