Išdavystė

   
           Ant  meilės aukuro padėjau širdį, maniau - sudegs, ir kibirkštys pasklis toli toli.... Įtūžusi minia sudraskė ją, po gabalą ištąsė vampyrai alkani. Iš mano meilės liko vien prisiminimai, apmaudūs, skaudūs, nemieli.
Kapsė

2010-04-11 18:02:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-04-13 11:12:39

oi..oi
tokius aikčiojimus ir paverkšlenimus reiktų užrakinti dienoraštyje, kad dienos šviesos nematytų.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-04-11 22:58:40

Kaip tai šekspyriškai :) juntamas tas tragizmas.

Anonimas

Sukurta: 2010-04-11 21:26:59

Labai skausmingai.
Nusivylus sunku vėl ..., bet juk reikia kilti ... .

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2010-04-11 21:12:19

Skausmingos mintys, tačiau tikros, nors šiek tiek ir pabiros.

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-04-11 19:06:42

nuoširdžiai...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-04-11 18:44:56

o ką vampyrai, meilę suvalgę meile neužsikrėtė? neišdegino jiems gomurio ta širdis meilės kibirkštimis? (gal per anksti ją dėjot, aukoti, bet kam aukoti? mhmmm.)
o man atrodo pamastykite, pasigilinkite ir vėl rašykite, kaip ten su ta širdimi – kam tos kibirkštys, ir kas tas /toli/?..

Anonimas

Sukurta: 2010-04-11 18:29:23

...juntamas apmaudas, nusivylimas.