Santrauka:
Kuomet upes patvenkęs Gluosnių verkimu – Kvepėsi arbata rugpjūčio pievom,
Kuomet upes patvenkęs
Gluosnių verkimu –
Kvepėsi arbata rugpjūčio pievom,
Melsvų linų žydėjimą
Laukuos nurovęs –
Pelynų kartumu aptrauksi dangų,
Beržų randuotom rankom
Skaudžiai prisilietęs –
Suvilgysi miglom nakties kompresą,
Tuomet atklaupęs akmeniu
Prie kiemo varčių –
Kantrybės ašaroj skaudžiai varvėsi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-15 12:55:14
patvenkti - galima vartoti, o vat atklaupti - net didžiajame žodyne nėra :)))
bet eilėraštis kvėpia žolynais - ir man tai artima :)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-03-15 11:19:08
Gražus, emocingas kalbėjimas. Gamtos ir skausmo fone.