Santrauka:
būna kartais...
Pasigavo mane praeitis
ir panėrė į gelmę ledinę.
Nesimiega. Blyški pilnatis.
Mintys skrieja į tėvynę.
Pavasaris, o širdy rudenėja...
Gatvėse lietus lyg tyčia.
Po pagalve džiovintų mėtų pasidėjau,
kad Lietuvą sapne pamatyčiau.
Susapnuočiau savo buto langus
ir duris metalines užrakintas.
Ten lietuviška muzika
ir atodūsis lengvas
miegui imant pradeda marinti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-04-12 17:25:07
...ilgesys...kas jo pats nepajautė -nesupras,bet tai praeina,laikas puikus gydytojas...man patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-11 22:23:12
Aha, kupinas ilgesio. Gražu. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-11 22:17:47
O Lietuvoj šiandien pavasariu kvėpuoja žemė. Arimuos vyturiai ir pempės ūbauja savas melodijas. Varnėnai su gandrais namus jau baigia remontuotis. Sugrįžkite ir Jūs, miela herbera. Sutiksime šiltai, bematant ledą ištirpdinsim.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-04-11 19:24:58
ilgesingas, jautrus, puikus eilius ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-11 16:53:57
Akivaizdus tėvynės ilgesys sudaro eilėraščio šerdį. Labai nuoširdus.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-11 16:32:28
Stipriai ta praeitis...Į ledinę gelmę.Čia tai ilgesys.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-11 13:19:15
...taip giliai įaugęs ilgesys...tikras toks, suprantamas.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-11 13:12:21
Įvaizdis su mėtom puikus.